Kovo mėnesį vykusioje konferencijoje „Audi“ Techninės plėtros departamento viceprezidentas Horstas Glaseris pristatė kasmetinius automobilių gamintojos veiklos rezultatus kartus su diagrama, rodančia, kad oro tarša visuose Vokietijos miestuose mažėja. „Oro kokybė vis gerėja ir gerėja, tačiau diskusija vis sunkėja ir sunkėja“, – sakė H. Glaseris.
Šiuo metu automobilių gamintojai, kaip antai, „Audi“ pagrindinė kompanija – „Volkswagen Group“ – išgyvena nerimą, kad nauji dyzeliniai automobiliai, pagaminti pagal griežtesnius Europos automobilių emisijų reglamentus nė kiek nepakeitė pirkėjų įsitikinimo, kad dyzelinas teršia aplinką ir greitai bus uždraustas įstatymais.
Dar vienas smūgis dyzelino reputacijai buvo suduotas vasario 28 d. – Vokietijos aukščiausiasis federalinis administracinis teismas priėmė nutarimą, kad norėdami sumažinti oro taršą, miestai gali uždrausti automobilius su dyzeliniais varikliais. „Miestų (dyzelinių automobilių) draudimų padarinių bus daug, tik praktiškai visais atvejais nukentės automobilių gamintojai“, – teigė „Bernstein Research“ analitikas Maxas Warburtonas.
Mažėjantys dyzelinių automobilių pardavimai
Vokietijoje vairuotojai vis sparčiau atsisako dyzelinių automobilių. Šių metų sausį buvo parduota 33 proc. dyzelinių automobilių, o pernai sausį – 45 proc. Su keliomis išimtimis dyzelinių automobilių pardavimai mažėja ir kitose Europos šalyse. Pernai Europoje automobilių su dyzeliniais varikliais paklausa sumažėjo 7,9 proc. – iki 6,77 mln. automobilių, jų pardavimai sudarė 43,8 proc. visų parduotų automobilių. Tai kur kas mažiau, nei buvo parduota 2001 m. – 54,9 proc., rodo rinkos tyrimų įmonės „JATO Dynamics“ duomenys. Analitikų nuomone, pardavimų toliau mažės. „LMC Automotive“ liūdniausiomis prognozėmis, 2018 m. Vokietijoje parduoti dyzeliniai automobiliai sudarys 28 proc. pardavimų.
O visoje Europoje, manoma, dyzelinių automobilių pardavimų mažėjimas vyks lėčiau ir 2025 m. sumažės iki 28 proc. Jungtinėje Karalystėje, kuri po Vokietijos yra antra didžiausia automobilių rinka Europoje, parduoti dyzeliniai keleiviniai automobiliai vasarį sudarė 35 proc., lyginant su 45 proc. tą patį pernai metų mėnesį. Britanijos Astono universiteto tyrimo duomenimis, šis skaičius 2025 m. gali būti tik 15 proc.
Beveik kas savaitę automobilių pirkėjai sulaukia žinių apie potencialius apribojimus dyzeliniams automobiliams, nes Europos miestai stengiasi mažinti taršą, o ypač – azoto oksidus (NOx), kurių daugiau išmeta dyzeliniai varikliai. Italijoje Milano miesto valdžia nori iki 2025 m. visiškai uždrausti dyzelinius automobilius, kovą pranešė laikraštis „La Repubblica“.
Vasarį Romos merė Virginia Raggi pareiškė, kad iki 2024 m. nori uždrausti Romoje dyzelinius automobilius. Kovą Jungtinės Karalystėje įstatymų leidėjai pareikalavo, kad vyriausybė iki 2040 m. uždraustų įprastus vidaus degimo variklius ir paragino automobilių gamintojus prisidėti prie oro gryninimo. Automobilius gaminančių įmonių vadovai teigė, kad nuolatinis prastų žinių srautas kenkia pardavimams.
„Visi nori mobilumo, tačiau dabar žmonės nežino – jei dabar nusipirksiu automobilį, ar galėsiu su juo įvažiuoti į miestus?“, – leidiniui „Automotive News Europe“ sakė „Hyundai Europe“ vienas iš vadovų Thomasas Schmidas.
„Dyzelinas miręs“
Yra manančių, kad dyzelino pabaiga arti. „Dyzelinas miręs“, – teigė investicijų banko „Tier 1“ vienas iš vyriausiųjų vadovų, norėjęs likti anonimu. Viena didžiausių dyzelinių automobilių technologijų gamintojų – „Continental“ mano, kad 2023-ieji bus paskutiniai metai, kai Europoje bus pristatyta paskutinė tikra vidaus degimo variklių platforma.
„Akivaizdu, kad dyzelinas traukiasi, jei esate nedidelis gamintojas, – ANE teigė „Nissan Europe“ Produkcijos planavimo departamento viceprezidentas Ponzas Pandikuthira. – Mums priklauso 4 proc. rinkos. Matome, kad teks atsisakyti dyzelino.“
Mažiausiai nuo dyzelinio transporto priklausantys automobilių gamintojai spėlioja, kad visiems kartu atsisakius dyzelinių variklių, daugiau dėmesio ir viešumo sulauktų alternatyvūs degalai. „Toyota“ pranešė šiemet išimsianti iš gamybos dyzelinius keleivinius automobilius Europai ir skirsianti dėmesį benzinu ir elektra varomiems hibridiniams automobiliams.
JATO duomenimis, pernai tik 7 proc. „Toyota“ pardavimų Europoje sudarė dyzeliniai automobiliai. „Aston Martin“ prezidentas, buvęs „Nissan“ vyriausiasis vadovas Andy‘is Palmeris nedėtų dyzelinio variklio į superautomobilių būsimą visureigį. „Jau seniai manau, kad dyzelino egzistavimas ribotas. Galiausiai jis – miręs“, – teigė jis.
Net gaminančios daugiau dyzelinių automobilių kompanijos ėmė trauktis. „Volvo“, kurios 2017 m. pardavimų Europoje sudarė net 78 proc. dyzelinių automobilių, pareiškė, kad pagamino paskutinį dyzelinį variklį. „Fiat Chrysler Automobiles“ planuoja iki 2022 m. nustoti gaminti automobilius su dyzeliniais varikliais, vasarį pranešė „Financial Times“.
Ir vis tik Europos automobilių pramonė negali visiškai atsisakyti dyzelino. Varikliai, naudojantys dyzeliną, yra 20–30 proc. efektyvesni nei benzininiai varikliai. Todėl dyzeliniams varikliams būtina iki 2021 m. pasiekti Europos Komisijos nustatytą tikslą – 95 g anglies dvideginio vienam kilometrui.
Pernai naujų Europoje parduotų automobilių išmetamo anglies dvideginio vidurkis padidėjo iki 118,1 gramo kilometrui, lyginant su 117,8 gramo kilometrui 2016 m., rodo JATO duomenys. Pasak JATO, Europoje pirmą kartą per 10 metų padidėjo išmetamo anglies dvideginio vidurkis, nes mažėjo dyzelinių automobilių pardavimai ir didėjo visureigių paklausa.
Kitas finansinis galvos skausmas – mažėjanti perparduodamų dyzelinių automobilių vertė. Vokietijoje 2017 m. pabaigoje trejų metų senumo dyzelinių automobilių vertė krito 3,4 proc. iki 52,6 proc. originalios pradinės kainos, lyginant su 2016 m., informuoja rinkos tyrimų bendrovė „DAT Diesel Barometer“, kuriai vadovauja Vokietijos automobilių gamintojų asociacija.
Kovą reitingų agentūra „Moody‘s“ pranešė, kad kai kuriuose Vokietijos miestuose gresiant dyzelinių automobilių uždraudimui, ir toliau mažės padėvėtų automobilių vertė, o pačių automobilių daugės.
„Mažėjanti dyzelinių automobilių paklausa reikš, kad likutinė vertė gali neatitikti pradinių lūkesčių“, – rašyta „Moody‘s“ pranešime. Dauguma išperkamosios nuomos ir finansinių sutarčių numato, kad automobilius parduodantys bankai ir pardavėjai garantuoja likutinę vertę, kai klientas grąžina automobilį, pasibaigus sutarties galiojimui. Apie 75 proc. Vokietijoje įregistruojamų naujų automobilių yra perkami su vienokiomis ar kitokiomis finansavimo sutartimis, anot „Moody‘s“.
Lrt.lt
